Atrodo mokomės, dalyvaujame talkose, gal dar kažkam kažką padedame, bet to nesureikšminame. Atrodo, kad tai niekis. Tačiau tai yra daug. Kiekvieno iš mūsų nors ir maža pagalba, tai jau yra daug. Juk nuo mažų darbų pereiname prie didelių.
Mums ne vis vien, kaip gyvens mūsų tėvai,
Mums ne vis vien, kaip gyvens mūsų broliai ir seserys,
Mums ne vis vien, kokia Lietuva bus dar po 100 metų.
Tik nuo mūsų priklauso, kaip mes gyvensime,
Ir kokia bus mūsų šalies ateitis.
Tik būdami tolerantiški, empatiški, atjaučiantys,
Ištiesiantys pagalbos ranką kitiems, sukursime gražesnę ateitį.
Tad, pradėkime Lietuvą kurti nuo savęs. |