Ugdymo plėtotės centras, įgyvendindamas projektą “Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (ll etapas)” 2013 m. lapkričio 18-22 dienomis trylikai (tarp jų Prienų “Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytojai Vilijai Juodsnukienėi ir Pakuonio pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojai Ritai Markovskajai) Lietuvos pedagogų organizavo stažuotę į Slovėniją, kurios tikslas išsamiai susipažinti su Slovėnijos mokymosi bendradarbiaujant metodo taikymo patirtimi.

StažuotÄ—s dalyviai aplankÄ— šešias įstaigas, susijusias su pedagoginiu ugdymu.

Vzgojiteljska gimnazija suteikÄ— galimybÄ™ dalyvauti improvizacijos ir integruotoje SlovÄ—nų kalbos - muzikos, matematikos pamokose. SlovÄ—nijos mokiniai mums pasirodÄ— labai motyvuoti, kÅ«rybingi, besididžiuojantys savo šalimi jaunuoliai. Šilti santykiai tarp mokytojų ir mokinių. Matematikos mokytoja Mojca Trampuš, vykdydama naujÄ… projektÄ…, finansuojamÄ… valstybÄ—s, pamokas veda su šunimi Šapa. Naminis gyvÅ«nas sumažina stresÄ…, lÄ—tina širdies plakimÄ…, teigiamai veikia mokinius. Gimnazijoje - slenkančios vertikaliai lentos, daug kitos technikos. Mokiniai turi tik viena sÄ…siuvinį visiems dalykams, į kurį lengvai įsega naujas užduotis, arba duoda namų darbus mokytojui patikrinti.

Aplankyta SlovÄ—nijos mokytojų asociacija, kurioje dirba savanoriai. Ä®kurta 1976m. Jungia tokias asociacijas kaip mokytojų pensininkų, socialinių darbuotojų, vokiečiu kalbos pedagogų. Tai yra nevalstybinÄ— pelno nesiekianti organizacija. Jai priklauso 5000 mokytoju. Turi komitetÄ…. Asociacija turi galiÄ… nepritarti kokiam nors įstatymui. Yra etikos komisija, kuri atsakinga už prasižengimus. Svarbiausios  asociacijos užduotys: mokslinio žurnalo  apie šiuolaikinÄ™ pedagogikÄ… “Journal of contemporary educational studies“ publikacija (tai seniausias toks leidinys Europoje) ir konferencijų organizavimas. KartÄ… metuose - tarptautinÄ— mokslinÄ— pedagoginÄ— konferencija (nuolat dalyvauja Kroatija, Serbija). Iškilus problemoms - konferencijos rengiamos dažniau. Lietuvos pedagogams žurnalo atstovÄ— pasiÅ«lÄ— pasidalinti gerÄ…jÄ… patirtimi ir atsiųsti straipsnius apie savo pamokas ir kitas veiklas.

Susitikome su nepaprastÄ…jÄ… ir įgaliotÄ…jÄ… LR ambasadore SlovÄ—nijoje Izolda Bričkovskiene ir Ignu Simanavičiumi, sekretoriumi. Pasakojome apie savo įspÅ«džius, klausÄ—mÄ—s ambasadorÄ—s pasakojimo apie Liublianos gyventojus ir SlovÄ—nijos papročius. Sudainavome lietuviškÄ… dainÄ… dviem balsais.

Buvo suteikta galimybÄ— aplankyti profesinÄ™ mokyklÄ… “Srednja poklicna in strokovna šola Bežigrad”, kurioje ruošiami automechanikai, automobilių dažytojai, tekstilÄ—s pramonÄ—s darbuotojai. Tai labai gerai technika aprÅ«pinta mokykla, mokiniams sudarytos idealios sÄ…lygos mokytis ir įgyti praktinių įgÅ«džių.

MÅ«sų delegacija lankÄ—si ir gimnazijoje VIÄŒ. PavadinimÄ… mokykla gavo pagal ankstesnį vietovÄ—s - Liublianos priemiesčio - pavadinimÄ…. Mus pasitiko gimnazijos direktorÄ— Alenka Krapež. Mokiniai buvo paruošÄ™ pamokÄ… pristatymÄ… anglų kalba apie SlovÄ—nijÄ…, LiublianÄ… ir savo mokyklÄ…. Gimnazijoje mokosi 750 mokinių, moko daugiau kaip 50 mokytojų. Kaip ir visose gimnazijose mokslas čia trunka ketverius metus, baigdami mokslus mokiniai laiko tris privalomuosius (slovÄ—nų kalba, matematika ir anglų kalba)  ir du pasirenkamuosius egzaminus. Stojamųjų egzaminų nÄ—ra, bet mokykla labai populiari, todÄ—l kartais negali priimti visų norinčiųjų mokytis, tada atsirenka geresnius mokinius pagal pagrindinÄ—s mokyklos pažymius. Iš tikrųjų beveik visa švietimo sistema SlovÄ—nijoje yra valstybinÄ—, tokias mokyklas lanko 99 proc vaikų. Pirmus tris metus gimnazijoje visi mokiniai mokosi pagal bendrÄ…jÄ… programÄ… privalomÄ… valandų skaičių. Ketvirtaisiais mokymosi metais jie gali plÄ—sti ir įtakoti savo ugdymo planÄ… pagal tai, kokių dalykų  baigiamuosius egzaminus laikys.  Gimnazijoje yra elektroninis dienynas, tačiau, kaip teigÄ— mokyklos direktorÄ—, jis yra tik dÄ—l pažymių. Ji  kalbÄ—jo, kad su tÄ—vais stengiasi bendrauti asmeniškai. Visuotiniai tÄ—vų susirinkimai vyksta du kartus per metus, į juos ateina apie 80 proc. mokinių tÄ—vų. KartÄ… per mÄ—nesį bÅ«na konsultacijos tÄ—vams – susitikimai su visų dalykų mokytojais. Ä® jas ateina apie 30 proc. besimokančiųjų tÄ—vų. Ä® mokyklÄ… kviečiami įvairių profesijų atstovai, vyksta profesinis švietimas. Šioje mokykloje teko dalyvauti anglų, chemijos, vokiečių, matematikos, integruotoje projektinÄ—je biologijos - anglų kalbos pamokose. KlasÄ—se po 30 mokinių. Kadangi buvo svečių, mokytojai pamokas vedÄ— anglų kalba. Chemijos pamokoje šalia sÄ—dinčiam vaikinukui buvo pavesta atsakyti į visus  rÅ«pimus klausimus. Pavarčiau jo sÄ…siuvinį: šiek tiek kitaip nei pas mus - visi dalykai viename dideliame sÄ…siuvinyje. Jis lengvai papildomas, t.y. įsegamos mokytojų duotos užduotys, sprendimų lapai. Mokiniai turi ir vadovÄ—lius, pratybas, tačiau stebÄ—toje pamokoje jie nebuvo naudojami. Beveik visi mokiniai lengvai atsakinÄ—jo į mokytojos klausimus angliškai. Jeigu kam sekÄ—si sunkiau, mokytoja kalbÄ—jo jų gimtÄ…ja kalba. SusidarÄ— įspÅ«dis, kad mokiniai labai nori mokytis ir mokosi. Kalbintas gimnazistas pasakojo, kad jam labai patinka chemija, patinka ir labai gerai šÄ¯ dalykÄ… dÄ—stanti mokytoja. SužavÄ—jo paprasti ir nuoširdÅ«s mokytojos santykiai su mokiniais; nebuvo nei įtampos nei atsipalaidavimo. TiesÄ… pasakius nebuvo ir ypatingų ugdymo metodų – mokiniai sprendÄ— uždavinius individualiai, dirbo poromis, rašÄ— lentoje. KlasÄ—je - dvi rašomosios lentos, mokytoja naudojo ir kompiuterines programas. Tai buvo trečios gimnazijos klasÄ—s mokiniai, kurie turÄ—s apsisprÄ™sti, ar laikys chemijos egzaminÄ… baigiamojoje klasÄ—je. Jeigu laikys – jiems bus pridÄ—tos dar dvi chemijos pamokos. Savaitinių  pamokų jie turi šiek tiek daugiau negu mÅ«sų gimnazistai. Apsisprendimas, kokius egzaminus laikys, lemia pamokų skaičių ketvirtoje klasÄ—je.

Labai panašus mokymas vyksta ir kitoje mÅ«sų delegacijos aplankytoje Šentvid gimnazijoje. Skirtumas tas, jog šioje mokykloje šalia kitų yra formuojamos dvi sportinÄ—s klasÄ—s. Populiariausios sporto šakos yra krepšinis ir lengvoji atletika. Mokiniams sudaromos sÄ…lygos tobulintis ir kitose sporto srityse, nes pastatyta didžiulÄ— sporto salÄ—, matÄ—me mokinius žaidžiančius tinklinį, netgi įrengtÄ… šaudyklÄ…. Gimnazijoje vyksta daug tarptautinių varžybų. Mokymas ir ugdymas vyksta panašiai kaip ir VIÄŒ gimnazijoje. Mokytojai ir mokiniai vykdo tarpdalykinius projektus, tam skirtos pamokos. Dažnai  organizuojamos kÅ«rybinÄ—s ir tiriamojo darbo stovyklos. Trumpalaikes stovyklas (3-4 dienų) finansuoja mokinių tÄ—vai, brangesnes iš dalies finansuoja mokyklos fondas. Fondas formuojamas iš tÄ—vų lÄ—šÅ³: kiekvienÄ… mÄ—nesį tÄ—vai įmoka po 5 eurus, taip pat kartÄ… per metus gali mokÄ—ti ir didesnes sumas papildomai.  Kiek kitokia SlovÄ—nijoje egzaminų laikymo sistema: egzaminų sesija prasideda gegužės 27 dienÄ… ir egzaminai organizuojami kasdien. Mokinys gali pasirinkti: ar egzaminÄ… laikyti žemesniu, ar aukštesniu lygiu. Dalį egzamino įvertinimo (20 proc.) absolventas gauna mokykloje. Egzaminų rezultatus mokiniai sužino iki liepos 15 dienos, tačiau kadangi daug mokytojų tuo metu atostogauja, atestatai iškilmingai įteikiami tik rugsÄ—jo mÄ—n. Baigiamieji egzaminai, kaip ir Lietuvoje, įskaitomi ir stojant į aukštÄ…sias mokyklas.

MÅ«sų delegacija lankÄ—si ir SlovÄ—nijos Nacionaliniame švietimo institute, vyko susitikimas su centro vadove Brigita Žarkovič Adlešič, kitais instituto strategais.  Institutas yra tarpininkas tarp Švietimo ministerijos ir mokyklų, turi ir regioninius centrus. Instituto veikla plati: koordinuoja ir vykdo projektus, organizuoja konferencijas, įvairių dalykų mokytojų susirinkimus. Sužinojome, kad problemos panašios kaip ir Lietuvoje, vyksta švietimo reforma, švietimo sistema stengiasi prisiderinti prie naujos aplinkos, visuomenÄ—s poreikių. Stengiamasi problemų sprendimÄ… perkelti į mokyklas, skatinti mokytojus aktyviau įsitraukti į jų sprendimÄ…. Projektas vykdomas gimnazijose jau penkerius metus ir apie 80 proc. mokytojų įsitraukÄ— į aktyviÄ… veiklÄ…. Institute taip pat buvo pristatyta elektroninių vadovÄ—lių leidyba, nauji mokymo ir mokymosi bÅ«dai bei metodai.

Ko pasimokÄ—me?

StažuotÄ— buvo labai įdomi ir turininga. GalÄ—jome palyginti mokymÄ… ir mokymÄ…si Lietuvos ir SlovÄ—nijos mokyklose. Smagu tai, kad galÄ—jome ne tik paklausyti teorijos, bet ir praktiškai stebÄ—ti pamokas, kartu su mokytojais jas aptarti. Iš SlovÄ—nijos grįžome praturtÄ—jÄ™ žiniomis ir dar labiau pasitikintys savimi.

Straipsnį parengė

R. Markovskaja ir V. JuodsnukienÄ—